Sakoma, kad Viešpaties Apsireiškimo šventė, Trys Karaliai, pirmų amžių krikščionims Mažojoje Azijoje ir Egipte savo svarba nusileisdavo tik Velykų šventimui. Šioje šventėje tilpo du Kristaus gyvenimo svarbūs įvykiai: Jo Užgimimas ir Krikštas. Tik vėliau, kai gruodžio 25 d. buvo pasirinkta kaip Kristaus Gimimo šventė, šios šventės dvigubas šventimas atsiskyrė. Bažnyčia, kuri laikui bėgant pradėjo įgauti Rytų ir Vakarų Bažnyčios veidą, pasipuošė ir išskirtiniais liturgijos bei bažnytinio gyvenimo ženklais, būdingais jau tik Rytų ir Vakarų pasauliams. Taip Rytų Bažnyčia (o tai yra mūsų tikėjimo broliai ir seserys ortodoksai) savo liturgijoje Viešpaties Apsireiškimo šventę pradėjo švęsti kaip Kristaus Krikštą, tuo tarpu Vakarų Bažnyčioje (katalikų) ši šventė įgavo Trijų Karalių išskirtinį šventinį atspalvį, o Kristaus Krikšto šventė švenčiama sekmadienį tuoj po to.
Su kuo galėtume palyginti išminčių iš Rytų šalies apsisprendimą leistis į tolimą ir pavojingą kelią ieškoti užgimusio Karaliaus su tikslu pagarbinti Jį? Turbūt tai vadinama tik Dievo įkvėpimo malone. Tik ji viena iš bailio daro didvyriu. Anuometinį didvyrišką Trijų Karalių žygį šiandien galėtume palyginti su mūsų Tėvynės Laisvėn nueitu keliu, kuris tikrai buvo Dievo dovana tautai su nepalūžusiais ir nepasidavusiais sovietų asimiliacijai XX a. pr. savanoriais; žuvusiais, bet nepralaimėjusiais miškų laisvės kovotojais ir atrodytų jau galutinai užmigdytos tautos galingu Laisvės prabudimu su Sąjūdžio vardu. Jei silpnumo akimirką abejojate, kas Jūsų laukia rytojaus išbandymuose, būkite drąsūs – Dievas Jus veda, ir Jūs esate Jo planuose.
Ženkime drąsiai per visus 2017 m. garbindami savo gyvenimo pavyzdžiu ir malda Užgimusį Dangaus ir Žemės Karalių!
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
